chordiniai wikipedia - EAS
Žinduoliai – Vikipedija
https://lt.wikipedia.org/wiki/ŽinduoliaiWebŽinduoliai turi 7 kaklo (ir žirafa taip pat), 12-14 krūtinės, 5-7 juosmens (šuns – 6), 3-46 uodegos slankstelius. Kaukolės dėžė stambi, joje kai kurie kaulai suaugo. Pirmos septynios šonkaulių poros kremzliniais galais būna prisitvirtinusios prie segmentuoto krūtinkaulio, sudarydamos krūtinės ląstą.. Žinduolių kojos prigludusios po liemeniu, o ne išžergtos kaip …
Didysis baltasis ryklys – Vikipedija
https://lt.wikipedia.org/wiki/Didysis_baltasis_ryklysWebChordiniai : Klasė: Kremzlinės žuvys (Chondrichthyes) Antbūris: Rykliai (Selachomorpha) Būrys: Tikrosios rykliažuvės (Lamniformes) Šeima: Silkiniai rykliai : Gentis: Baltieji rykliai (Carcharodon) Rūšis: Didysis baltasis ryklys (Carcharodon carcharias)
Dinozaurai – Vikipedija
https://lt.wikipedia.org/wiki/DinozauraiWebDinozaurai (Dinosauria, gr. δεινός 'baisus' + σαῦρος 'driežas') – keturkojų (Tetrapoda) gyvūnų grupė, mezozojuje nuo viduriniojo triaso (maždaug prieš 230 mln. m.) iki kreidos-terciaro masinio rūšių išnykimo prieš 64,5 mln. metų dominavusi Žemės sausumos ekosistemoje.. Klasikinėje sistematikoje dinozaurai laikomi išmirusia roplių grupe, …
Biologinė klasifikacija – Vikipedija
https://lt.wikipedia.org/wiki/Biologinė_klasifikacijaWebMokslinė klasifikacija biologijoje – būdas grupuoti ir kategorizuoti gyvų ir išmirusių organizmų rūšis pagal giminingumo ryšius. Mokslo šaka, užsiimanti gyvų organizmų klasifikavimu vadinama taksonomija.Pirmasis klasifikuoti organizmus bandė Aristotelis, kuris juos suskirstė į augalus ir gyvūnus.Vėliau bandymų klasifikuoti buvo daug.
Paukščiai – Vikipedija
https://lt.wikipedia.org/wiki/PaukščiaiWebPaukščiai vystėsi vėlyvojo triaso ir juros laikotarpiu. Jie evoliucionavo iš dinozaurų teropodų, tiksliau iš maniraptorių grupės. Vienas paukščių kilmės iš dinozaurų įrodymų – XIX amžiaus pabaigoje rastos juros periode gyvenusios primityviausios žinomos paukščių rūšies archeopterikso (Archaeopteryx) liekanos.Jis kaip ir šiandieniniai paukščiai turėjo sparnus.
Paprastoji voverė – Vikipedija
https://lt.wikipedia.org/wiki/Paprastoji_voverėWebIšvaizda. Paprastųjų voverių patinai ir patelės vienodo kūno dydžio. Jų kūno ilgis 19-28 cm, uodega 15-20 cm, kūno svoris 200–480 g. Galva plati, trumpa. Ausys, palenktos į priekį, siekia akis.Jų viršūnėse styro ilgų plaukų šepetukas. Kailiukas vasarą ryškiai rudas, rusvas, trumpas ir minkštas, žiemą pilkšvas ir tankesnis. ...
Katė – Vikipedija
https://lt.wikipedia.org/wiki/KatėWebNaminė katė arba katė (Felis catus) – katinių (Felidae) šeimos, rainuotųjų kačių (Felis) genties naminis, plėšrusis žinduolis, žmonių išplatintos ir auginamos visame pasaulyje, išskyrus Antarktidą.Katė yra mėsėdis plėšrūnas, gali medžioti daugiau nei 1000 rūšių smulkių ir nedidelių gyvūnų. Be žmonių priežiūros naminės katės sulaukėja, sėkmingai ...
Gyvūnai – Vikipedija
https://lt.wikipedia.org/wiki/GyvūnaiWebGyvūnai (Animalia) – gyvūnų karalystei priskirti eukariotų domeno organizmai. Dauguma gyvūnų yra daugialąsčiai, sugebantys judėti ir reaguoti į aplinką. Skirtingai nei augalai, gyvūnai neatlieka fotosintezės gyvybės palaikymui. Nors yra gyvūnų, kurie maisto medžiagų sintezei naudoja audiniuose gyvenančius fotosintetinančius vienaląsčius dumblius (pvz., …
Paprastasis karšis – Vikipedija
https://lt.wikipedia.org/wiki/Paprastasis_karšisWebPaprastasis karšis, karšis (Abramis brama) – karpžuvių žuvis, priklausanti karpinių (Cyprinidae) šeimai.. Aukšta, kuprota, plokščiašonė žuvis, kuri užauga iki 40-75 cm ilgio ir 5-7 kg svorio. Nugara tamsi, pilvas sidabriškas.
Paprastasis vijūnas – Vikipedija
https://lt.wikipedia.org/wiki/Paprastasis_vijūnasWebVijūnas (Misgurnus fossilis) – vijūninių (Cobitidae) šeimos žuvis.. Kūnas 25-30 cm ilgio, dėmėtas, išskyrus pilvinę dalį. Nugara rusvai gelsva ar rusva. Išilgai kūno šonų eina po plačią tamsią juostą, o virš ir žemiau jos – po siaurą juostelę.